Pagreitintas procesas. Šokis su mirusia nuotaka

 

Vakar jau rašiau apie vieną iš 2013 liepos mėnesį priimtų įstatymų– BK 64(1) str. Truputi gaila, kad media pasičiupo labiausiai skandalingą, bet ne labiausiai neigiamą šio įstatymo aspektą- tai, kad jis iki absurdo išbalansuoja bausmių už kai kurias veikas sistemą. Tai ką rašiau vakar yra reductio ad absurdum to nesistemingumo, kuris slypi minimame BK straipsnyje. Tačiau BK ir ATPK sankcijų balansas ar taip ar taip jau sugriautas. Tai aišku dar viena vinis į BK bausmių balanso karstą, bet argi jau svarbu kiek tame karste vinių.

Ne mažiau svarbūs ir kiti du neigiami LR BK 64(1) str. aspektai:

1. Tai yra tarsi nepaskelbta ir neplanuota amnestija, užklupusi iš netyčių, atostogų metu visą teisėjų broliją. Jei kam įdomu, kokia profesionalių teisininkų ir teisėjų reakcija į BK 64(1) str., tai manau teisingiausias apibūdinimas būtų- „apšalę“. Visi kraipo galvas ir nežino ar šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas jau įsigaliojusiems nuosprendžiams ar ne. Šiaip ar taip, teismai jau užversti prašymais peržiūrėti nuosprendžius, pagal kuriuos bausmės jau vykdomos.

2. Beprasmis- tokia būtų LR BK 64(1) str. reikšmė ir prasmė, nes jau ir galiojantys įstatymai suteikia teisėjui daugiau negu reikia galimybių atsižvelgti į visas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo prisipažinimą, bendradarbiavimą su teisėsaugą ir esant reikalui galimybę individualizuoti bausmę skiriant ją švelnesnę, nei numato BK sankcija.

Bet čia norėčiau pakalbėti ir apie kitą LR TM pranešime žadamą „proveržį“, susijusį su pakeitimais pagreitintame procese.

Lietuvoje baudžiamosios bylos gali būti nagrinėjamos trejopai. Bendruoju procesu (BP), pagreitintu procesu (PP) ir teismo baudžiamojo įsakymo procesu (TBĮ). Pastarieji du vadinami supaprastintais procesai (SP).

Diagrama1

Šiuokart įstatymų leidėjo taikiklyje- paveikslėlio viduryje esantis pagreitintas procesas (PP). Kaip matome PP niekuo nesiskiria nuo BP, išskyrus tai, kad PP bylas reikia nagrinėti greičiau. Jokiu supaprastinimu tame PP nė iš tolo nekvepia. Atvirkščiai, bet čia nesigilinsim. PP yra tiesiog forsuotas BP. Visas greitumas PP gaunasi iš to, kad PP byloms suteikiamas prioritetas prieš BP bylas. Iš esmės PP vyksta lėtinamų BP bylų sąskaita ir tyrėjų, prokurorų, teisėjų vertimosi per galvą (nes PP negalima planuoti), bei kokybės (nes reikia daryti greitai) sąskaita. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių PP bylos negalėtų būti nagrinėjamos arba BP arba TBĮ tvarka.

PP jau gimė negyvas, nes 2003 m. įsigaliojusio BPK autoriai planavo, kad PP atrodys taip:

 Diagrama5

tačiau dėl įvairių priežasčių, į kurias čia irgi nesigilinsime gavosi taip:

Diagrama6

Kadangi PP niekada neveikė taip, kaip buvo sugalvotas ir yra kaip sakėme tiesiog forsuotas BP ir tiek, tai ir visokie bandymai kažką iš to PP dar išlaužti pasmerkti nesėkmei ir man panašūs į “Last dance with Mary Jane”.

Taigi kaip TM dar papuošė mūsų mirusią nuotaką- PP?

1. Dar labiau forsavo PP, įvedant naujus tarpinius terminus, per kuriuos teisėjai, metę visas kitas bylas turės užsiimti tik TM dabar popinamomis PP bylomis. Teisiamasis posėdis PP byloje paprastai įvyksta tą pačią dieną, kai su ja į teismą atvyksta prokuroras. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių teismas negali bylos nagrinėti tą pačią dieną, jis pagal naujos redakcijos 428 str. 1 d. privalo PRADĖTI nagrinėti bylą ne vėliau kaip per 14 dienų. Įdomu kokiu būdu teisėjas turi numatyti kiek nišų dviejų savaičių bėgyje jam reikės atidėtom PP bylom? Gal per tą laiką nenagrinėti BP bylų ir ATP pažeidimų bylų? Bet man jau nusibodo kalbėti apie tai koks naivus yra tikėjimas, kad bylų nagrinėjimas paspartės nustatant įvairius tarpinius pradėjimo, paskyrimo, pertraukų ir panašius terminus. Ir belieka tik stebėtis, koks gajus vis dėlto yra tas kolūkietiškas tikėjimas, jog karvės duos daugiau pieno ir mažiau ės, jei jas dažniau melši ir rečiau šersi.

2. Antroji pakeitimų grupė susijusi su trumpos „kaldros“ tampymu tarp prokuratūros ir teismų. Šioje tampynėje, reikia pripažinti, kol kas laimi prokurorai. Esmė yra ta, kad PP dažniausiai nagrinėjamos bylos, kuriose kaltinamiesiems negali būti taikomos tokios priemonės kaip suėmimas ir kiti laisvės apribojimai. Todėl prokurorui ruošiant PP bylą, kaltinamieji tiesiog ignoruodavo procesą, o bandant iškrapštyti apsivogusius narkomanus iš jų landynių, pasibaigdavo PP nagrinėjimui skirtas terminas ir bylą tekdavo siųsti į teismą BP tvarka. Nesant galimybės taikyti griežtesnių procesinės prievartos priemonių, tokių kaltinamųjų paieška tapdavo tikru prokuroro dantų skausmu. Naujieji BPK pakeitimai šią prokuroro problemą permetė ant teismų pečių, nes dabar prokuroras neprivalo užtikrinti kaltinamojo atvykimo į teismą. Tokiu būdu prokurorai padidins perduodamų į teismą bylų skaičių, ir PP bylos su pasislėpusiais kaltinamasis nusės teismų seifuose. Taip sakant, pereis iš prokuratūros į teismų balansą. Galutiniam tikslui- išnagrinėti kuo daugiau bylų, šie žinybiniai teismų ir prokuratūros pasistumdymai visiškai jokios įtakos neturės, tačiau be abejo pagerins prokuratūros PP rodiklius.

Taigi- sveikinu prokurorus su šia žinybine pergale. Ir laukiam kovos dėl to, kas kaltinamajam privalo įteikti kaltinamąjį aktą rezultatų. O kažkam (gal TM) linkiu pagaliau pasiryžti imtis iniciatyvos ir palaidoti tą beprasmį PP.

11 thoughts on “Pagreitintas procesas. Šokis su mirusia nuotaka

  1. Saulius

    Deja, teko su teisėsauga susidurti. Ir liūdnos žinios. O liūdnos dėl to, kad teisėsauga (visa grandinė – policijos pareigūnai, tyrėjai, ekspertai, prokuratūra) turi neribotą laiką suformuoti bylos medžiagą “taip kaip reikia”.
    Labai reikia paprasto dalyko – ikiteisminio tyrimo termino. Nusikaltimas arba yra, arba nėra. Manau nesuklysiu pasakydamas, kad bet kokiam nusikaltimui surinkti įrodymus užtenka pusės metų. Na galima būtų laiką diferencijuoti pagal straipsnius ar BK skyrius.  Du metai ar daugiau su 30 prašymų pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą yra daugiau nei pakankamas paruošti teismui bylą “taip kaip reikia”.
    P.S. apskundimui duoda 20 dienų. KPŠ laiko proprocijos? Šito ilginti nereikia, bet ikiteisminio tyrimo laiką tiesiog būtina apriboti.

    Reply
    1. Kaktusas

      siūlau paskaityt to paties autoriaus straipsnius apie terminus ir išsiblaivėt dėl jų nustatymo, nes viskas įmanoma per 0,5 m

      Reply
  2. Runetas

    Kaip žmogus, tai Cininas yra elementarus marginalas. Jam reikia ekstrymo, tik tuomet jaučiasi gerai. Tačiau guvus protas, pastabumas, ilgametė praktika, praktinis darbas yra toks kokteiliukas, kurio svarius argumentus asmens marginalumas negali praskiesti iki visiško skystalo. Čia svarbu kas dominuoja. Manau, kad tinklaraštininko rašinėliuose dominuoja sveikas protas ir praktika.Marginalumas prasimuša, tačiau nedominuoja, bent jau dabar. Todėl į mintis atsižvelgti patartina.

    Reply
    1. tikras lietuvis

      Čia biški nusirašei į pagriovį: ar daug žinai teisininkų, o tuo labiau teisėjų, kurie liaudžiai kalba tiesiai šviesiai, negudrauja, nesukčiauja ir pan.?

      Reply
  3. Remigijus

    Audriau, viskas teisingai, bet prie ko čia TM ir pagreitintas procesas? Bent jau aš visada tik lenkiau prie to, kad baudžiamojo įsakymo modelis sparčiau vyktų. Iš manęs kitų iniciatyvų nebuvo. Gal ką praleidau?

    Reply
  4. Juokinga jei nebūtų graudu

    citata iš straipsnio “ Jei kam įdomu, kokia profesionalių teisininkų ir teisėjų reakcija į BK 64(1) str., tai manau teisingiausias apibūdinimas būtų- „apšalę“. Visi kraipo galvas ir nežino ar šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas jau įsigaliojusiems nuosprendžiams ar ne
    išeina, kad ir pats Cininas “apšalęs” kraipo galvą, kasosi ją vis mislydamas – kas dabar bus, galioja įstatymas atgal ar ne? aaaaaaaa!!!!!!  ką daryti!!!!??
    tai kyla paprastas klausimas – nejau ponas teisėjas pamiršo BK 3 str. 2 dalį? greitai atsiverčiam kodeksą ir skaitom.
     
     
     

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Palauk, brolau- tuoj pamatysi, kad ne viskas taip aišku, kaip tau atrodo..

      Reply
  5. Suprantu

    Puikiai suprantu Jūsų iškeltas problemas, kad minėta norma kelia daug klausimų. Esmė ta, kad iki normos įsigaliojimo teisėjai irgi privalėjo skirti teisingą bausmę, todėl įvertindavo tai, kad kaltinamasis sutinka taupyti visų laiką ir sutinka su pigesniu procesu. Dabar gi tie patys kaltinamieji turi teisę prašyti jiems paskirtą bausmę sumažinti dar trečdaliu. Ar čia teisinga? O klausimų tikrai kyla ir daugiau: ar trečdaliu mažinama bausmė už kiekvieną veiką ar subendrinta bausmė, kaip bendrinti bausmes su ankstesniai nuosprendžiais ir kt.

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Būtent. O priedo dar neišspręstas klausimas ką daryti su jau vykdomomis bausmėmis.

      Reply

Leave a Reply to A.Cininas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.