Vakar jau rašiau apie vieną iš 2013 liepos mėnesį priimtų įstatymų– BK 64(1) str. Truputi gaila, kad media pasičiupo labiausiai skandalingą, bet ne labiausiai neigiamą šio įstatymo aspektą- tai, kad jis iki absurdo išbalansuoja bausmių už kai kurias veikas sistemą. Tai ką rašiau vakar yra reductio ad absurdum to nesistemingumo, kuris slypi minimame BK straipsnyje. Tačiau BK ir ATPK sankcijų balansas ar taip ar taip jau sugriautas. Tai aišku dar viena vinis į BK bausmių balanso karstą, bet argi jau svarbu kiek tame karste vinių.
Ne mažiau svarbūs ir kiti du neigiami LR BK 64(1) str. aspektai:
1. Tai yra tarsi nepaskelbta ir neplanuota amnestija, užklupusi iš netyčių, atostogų metu visą teisėjų broliją. Jei kam įdomu, kokia profesionalių teisininkų ir teisėjų reakcija į BK 64(1) str., tai manau teisingiausias apibūdinimas būtų- „apšalę“. Visi kraipo galvas ir nežino ar šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas jau įsigaliojusiems nuosprendžiams ar ne. Šiaip ar taip, teismai jau užversti prašymais peržiūrėti nuosprendžius, pagal kuriuos bausmės jau vykdomos.
2. Beprasmis- tokia būtų LR BK 64(1) str. reikšmė ir prasmė, nes jau ir galiojantys įstatymai suteikia teisėjui daugiau negu reikia galimybių atsižvelgti į visas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo prisipažinimą, bendradarbiavimą su teisėsaugą ir esant reikalui galimybę individualizuoti bausmę skiriant ją švelnesnę, nei numato BK sankcija.
Bet čia norėčiau pakalbėti ir apie kitą LR TM pranešime žadamą „proveržį“, susijusį su pakeitimais pagreitintame procese.
Lietuvoje baudžiamosios bylos gali būti nagrinėjamos trejopai. Bendruoju procesu (BP), pagreitintu procesu (PP) ir teismo baudžiamojo įsakymo procesu (TBĮ). Pastarieji du vadinami supaprastintais procesai (SP).
Šiuokart įstatymų leidėjo taikiklyje- paveikslėlio viduryje esantis pagreitintas procesas (PP). Kaip matome PP niekuo nesiskiria nuo BP, išskyrus tai, kad PP bylas reikia nagrinėti greičiau. Jokiu supaprastinimu tame PP nė iš tolo nekvepia. Atvirkščiai, bet čia nesigilinsim. PP yra tiesiog forsuotas BP. Visas greitumas PP gaunasi iš to, kad PP byloms suteikiamas prioritetas prieš BP bylas. Iš esmės PP vyksta lėtinamų BP bylų sąskaita ir tyrėjų, prokurorų, teisėjų vertimosi per galvą (nes PP negalima planuoti), bei kokybės (nes reikia daryti greitai) sąskaita. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių PP bylos negalėtų būti nagrinėjamos arba BP arba TBĮ tvarka.
PP jau gimė negyvas, nes 2003 m. įsigaliojusio BPK autoriai planavo, kad PP atrodys taip:
tačiau dėl įvairių priežasčių, į kurias čia irgi nesigilinsime gavosi taip:
Kadangi PP niekada neveikė taip, kaip buvo sugalvotas ir yra kaip sakėme tiesiog forsuotas BP ir tiek, tai ir visokie bandymai kažką iš to PP dar išlaužti pasmerkti nesėkmei ir man panašūs į “Last dance with Mary Jane”.
Taigi kaip TM dar papuošė mūsų mirusią nuotaką- PP?
1. Dar labiau forsavo PP, įvedant naujus tarpinius terminus, per kuriuos teisėjai, metę visas kitas bylas turės užsiimti tik TM dabar popinamomis PP bylomis. Teisiamasis posėdis PP byloje paprastai įvyksta tą pačią dieną, kai su ja į teismą atvyksta prokuroras. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių teismas negali bylos nagrinėti tą pačią dieną, jis pagal naujos redakcijos 428 str. 1 d. privalo PRADĖTI nagrinėti bylą ne vėliau kaip per 14 dienų. Įdomu kokiu būdu teisėjas turi numatyti kiek nišų dviejų savaičių bėgyje jam reikės atidėtom PP bylom? Gal per tą laiką nenagrinėti BP bylų ir ATP pažeidimų bylų? Bet man jau nusibodo kalbėti apie tai koks naivus yra tikėjimas, kad bylų nagrinėjimas paspartės nustatant įvairius tarpinius pradėjimo, paskyrimo, pertraukų ir panašius terminus. Ir belieka tik stebėtis, koks gajus vis dėlto yra tas kolūkietiškas tikėjimas, jog karvės duos daugiau pieno ir mažiau ės, jei jas dažniau melši ir rečiau šersi.
2. Antroji pakeitimų grupė susijusi su trumpos „kaldros“ tampymu tarp prokuratūros ir teismų. Šioje tampynėje, reikia pripažinti, kol kas laimi prokurorai. Esmė yra ta, kad PP dažniausiai nagrinėjamos bylos, kuriose kaltinamiesiems negali būti taikomos tokios priemonės kaip suėmimas ir kiti laisvės apribojimai. Todėl prokurorui ruošiant PP bylą, kaltinamieji tiesiog ignoruodavo procesą, o bandant iškrapštyti apsivogusius narkomanus iš jų landynių, pasibaigdavo PP nagrinėjimui skirtas terminas ir bylą tekdavo siųsti į teismą BP tvarka. Nesant galimybės taikyti griežtesnių procesinės prievartos priemonių, tokių kaltinamųjų paieška tapdavo tikru prokuroro dantų skausmu. Naujieji BPK pakeitimai šią prokuroro problemą permetė ant teismų pečių, nes dabar prokuroras neprivalo užtikrinti kaltinamojo atvykimo į teismą. Tokiu būdu prokurorai padidins perduodamų į teismą bylų skaičių, ir PP bylos su pasislėpusiais kaltinamasis nusės teismų seifuose. Taip sakant, pereis iš prokuratūros į teismų balansą. Galutiniam tikslui- išnagrinėti kuo daugiau bylų, šie žinybiniai teismų ir prokuratūros pasistumdymai visiškai jokios įtakos neturės, tačiau be abejo pagerins prokuratūros PP rodiklius.
Taigi- sveikinu prokurorus su šia žinybine pergale. Ir laukiam kovos dėl to, kas kaltinamajam privalo įteikti kaltinamąjį aktą rezultatų. O kažkam (gal TM) linkiu pagaliau pasiryžti imtis iniciatyvos ir palaidoti tą beprasmį PP.