Tag Archives: pasitikėjimas

Rekviem teisėjui su šunimi

      Po savaitės susirinkusi Teisėjų taryba atleis teisėją Valerijų Paškevičių iš darbo.

       Prieš mėnesį pričiuptas galimai girtas už vairo, V. Paškevičius užvakar vieno bulvarinio žurnalisto džiaugsmui vėl girtas sukėlė techninę avariją. Didesnį džiaugsmą tam žurnalistui turbūt būtų sukėlęs tik atvejis, jei V. Paškevičius būtų partrenkęs vaiką. Bet čia ne apie to žurnalisto džiaugsmus noriu rašyti.

      Man skaudu.

    Pirmiausia, skaudu dėl Valeros, kurį pažįstu dar nuo universiteto laikų, ir kuris iš linksmo, bendraujančio, keliaujančio, sportuojančio žmogaus, palaipsniui virto savo kiaute užsidariusiu keistuoliu atsiskyrėliu stiklinėmis akimis. Aš nežinau kada ir kodėl tas įvyko, nes bendravome mažai. Ir nežinau, kaip paaiškinti tokį beprotišką Valeros elgesį. Nebent tik tuo, kad jam konkrečiai pavažiavo stogas. Gal dėl sudėtingų bylų, kurias jam pastaruoju metu teko nagrinėti, gal dėl to, kad vis niekaip nesisekė daryti karjeros, gal dėl to, kad šiais metais atsitikusi vėlyva tėvystė sutapo su vidurio amžiaus krize. O gal, sprendžiant pagal tai, kaip myli šunis, jis dirbdamas teisėju tiesiog per daug gerai ėmė pažinti žmones. Šiaip ar taip liko jis dabar vienas su šunimi toje savo Mazdoje ir niekas jo neišgelbės nuo gėdingo išvarymo iš teisėjų luomo.

       Antra, man baugu dėl mūsų, teisėjų bendruomenės. Valera įstūmė Teisėjų tarybą tiesiog į nepavydėtiną padėtį. Teisėjų taryba jau yra nusprendusi atleisti V. Paškevičių tik po to, kai teismas oficialiai konstatuos jo kaltę. Tokio sprendimo dar nėra ir artimiausią savaitę nenusimato. Tačiau dabar, po Valeros pokšto su antrąja avarija, Teisėjų taryba yra spaudžiama ieškoti landų kaip apeiti tokį  savo pačios sprendimą. Mano giliu įsitikinimu tai gali būti, ir mano dideliam apgailestavimui – greičiausiai bus didelė klaida. Aš suprantu, kad viskam galima prigalvoti išimčių, landų ir įvairių pasiteisinimų, bet tiesa yra paprasta ir yra tokia, kad savo žodžio reikia laikytis. Savo žodžio reikia laikytis sukandus dantis. Nes jei patys teisėjai nesilaiko savo nustatytų taisyklių, kad ir kaip tai būtų nepatogu, kaip jie gali reikalauti tų taisyklių laikymosi iš kitų. Jei taip nebus, jei mes, teisėjai, leisimės stumdomi kažkokio bulvarinio rašeivos ar pasiduosime kai kurių aukšto rango klerkų kaprizams, mes ištaškysime tuos paskutinius pagarbos sau likučius, kurių dar neištaškė V. Paškevičius.

      O Valerą, ką Valerą? Bus tas dekretas dėl jo atleidimo anksčiau ar vėliau. Jis ir taip sužlugdytas, nušalintas, nebedirba teisėju ir niekada nedirbs. Jis taip pat neims gerti nei daugiau nei mažiau, bus dekretas dėl jo atleidimo kitą savaitę ar po mėnesio. Bet mes, teisėjai, turime pasiųsti aiškią žinią, kad visus, net ir susikompromitavusius savo narius teisiame pagal įstatymus.

        Aš nesakau, kad Valera nenusipelnė pašalinimo iš darbo, bet man vis vien skaudu…

Kelios mintys teisėjų karjeros klausimais

Praeitą penktadienį kilo nemažas triukšmas, kai Teisėjų taryba (TT) nepatarė Prezidentei skirti į Vilniaus apygardos teismą vieno apylinkės teismo pirmininkės. TT motyvavo tuo, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (PTAK) šios pretendentės neįvertino kaip tinkamiausios užimti šias pareigas, ji mat PTAK sudarytame sąraše buvo kažkur per viduriuką ir Prezidentės valia buvo neskaidriai išgriebta iš to viduriuko dėl TT nesuprantamų priežasčių, kai sąrašo viršuje buvo apstu geriau įvertintų teisėjų.

Ta proga nepaskirtoji teisėja pareiškė, kad toks TT sprendimas prieštarauja Konstitucijai. Continue reading

Paviešintas “Delfi” demaskuoto A.Cinino skandalingasis nuosprendis

poster1Naujieną apie padidėjusį žmonių pasitikėjimą teismais „Delfis“ sutiko gana irzliai, statinę medaus nusprendęs praskiesti namudinio virimo degutu. Šią naujieną portalas palydėjo priplėkusia istorija apie kažkokį ten nužudymą bei skandalinga žinia, kad aukštesnysis teismas panaikino vieną šių eilučių autoriaus nuosprendį tūlam V.Jonikui. Esą jame „knibžda klaidų“ ir jis nurašytas nuo nuosprendžio kitoje byloje. Tiesą pasakius, iš pačios publikacijos nelabai aišku, kur tos klaidos knibžda – ar kažkokioje byloje ar Delfio žurnalisto galvoje, tačiau beveik neabejotina, kad skaitytojai jas priskyrė A.Cininui.

Nustebino ne pats užvažiavimas, bet tai, kad šios publikacijos autorius yra Dainius Sinkevičius, kuris iki šiol buvo lyg ir normalus žmogus. Skaitydamas publikaciją negalėjau atsikratyti de ja vu* jausmo, kad kažkur jau ją skaičiau anksčiau, kažkokiame dabar jau vegetuojančiame laikraštyje. Kad gal naivoko Dainiaus plunksną vedžiojo labiau patyrusio piliečio ranka. Piliečio, kuris yra pagarsėjęs savo nemeile šių eilučių autoriui, o ko gerą ir visai teismų sistemai ir kuris turbūt negalėjo nesusierzinti dėl geros žinios apie teismus.

Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi, bet visgi nesinori tikėti, kad Dainius išmoko meluotui susidėjęs su šutve to piliečio, apie kurį jau rašiau šią vasarą. Continue reading

Hарод хочет разобраться

Narod chocet razobratsiaNarod chočet razobratsa (liaudis nori išsiaiškinti)- grupė seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus viešai pasiteisinti dėl liaudžiai nepatinkančių sprendimų.

Dirgliosios teisėkūros pavyzdys, matyt su aliuzijom į išgarsintus teisėjo G.Viederio sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Įstatymo iniciatoriai matyt nežino, kad nei vienoje Europos valstybėje teisėjai nesiteisina dėl savo sprendimų, o apie juos informuoja kiti teismų atstovai.  Prieš teikdami tokias iniciatyvas gerbiami parlamentarai galėjo pasikonsultuoti su kuo nors, kas išmano tuos reikalus, pavyzdžiui su Lina Laurinavičiūte (lina.laurinaviciute@teismai.lt) iš NTA, ar bent jau paskaityti šią puikią jos rengtą apžvalgą, kokiu būdu organizuojamas ir vykdomas teismų sprendimų viešinimas ir aiškinimas EU valstybėse ir įsitikinti, kad teisėjai asmeniškai to nedaro. Apie tai, kad tai susiję su įvairiais teisėjo statuso dalykais, nepriklausomumu, nešališkumu ir t.t. tai jau bus gal kam nors paaiškinti ir be manęs. Continue reading

Apie nešvarius korupcinius reikalus

Happy President's Day
 

„Ar tai jis pavogė, ar tai pas jį pavogė, bet į kažkokį nešvarų reikalą jis įsipainiojo“  ‒  prisiminiau seną teisininkų juokelį, susipažinęs su „Transparency international“ Lietuvos skyriaus šiandien pakankamai garsiai pristatytu 2013 m. pasaulio korupcijos barometru. Pagal jį Lietuva esą yra labiausiai korumpuotų valstybių tarpe. Neabejoju, kad šiais  rezultatais ateityje į temą ir ne į temą, dažniausiai ne į temą bus remiamasi įvairiose viešose diskusijose ir be abejo jie bus taikomi teismams. Taip pat manau, kad pristatydamas tokį paviršutinišką tyrimą TILS padarė daugiau blogą negu gerą darbą.

2013 Korupcijos barometrasApklausus vos apie 1000 Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad apie ketvirtis jų 2013 m. KAŽKAM davė KAŽKOKĮ kyšį. Tačiau kokį kam ir už ką- belieka tik spėlioti, nes ataskaitoje minimos net 8 visiškai skirtingos institucijos (švietimo, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo, komunalinių paslaugų teikimo, mokesčių, žemėtvarkos). Beje nėra mūsų mylimos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos, kuri Lietuvoje yra skaidrumo etalonas. Tokiu būdu neargumentuotai metamas korupcijos šešėlis teismams kaip ir kitoms valstybės institucijoms (in corpore), kurių sąrašas neišsamus. Galima tik spėlioti ką reiškia ta 26% Lietuvos gyventojų korupcinė patirtis. Kiek tai susiję su teismais, tai vertėtų prisiminti, kad remiantis kitais tyrimais, tik apie 10% Lietuvos gyventojų per visą savo gyvenimą turi reikalų su teismais, ką jau bekalbėti apie tuos fantastiškus korupcijos skaičius, kuriuos išgirdome šiandien.

Norėtųsi palinkėti kuo mažiau tokių neišsamių ir neinformatyvių tyrimų arba daugiau kritiškumo juos pristatant.

Daugiau mano nuomonės apie teismų korupciją čia>>

Teismai lietuvių mitologijoje

Teisėjų Lietuvoje yra tik apie 900. Lyginant su kitomis dviem valdžiomis- vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja- tai visiškai nykštukinė ir neįtakinga jėga, neturinti praktiškai jokių svertų Seimui ir vykdomajai valdžiai, užtat gausiai įtakojama svertų, kuriuos turi teismams pastarosios. Patys svertai nėra joks blogis.  Tai Konstitucinis institutas, apie kurį kalbėjo dar senis Monteskje, tačiau svarbu šių svertų kiekis ir tarpusavio balansas. O šis balansas Lietuvoje aiškiai ne teismų naudai. Tai ne mūsų Konstitucijos, o įstatymų bei poįstatyminių aktų problema. Institucinis teisminės valdžios silpnumas lemia ir jų apgailėtiną padėtį viešųjų ryšių srityje. Teismų įvaizdis Lietuvoje formuojamas ant trijų banginių- mitų: mitas Nr. 1 apie vilkinamas bylas, mitas Nr. 2 apie pasakiškus korupcijos mąstus (pastarojo mito variantas yra legenda apie menką pasitikėjimą teismais) bei jau mirštantis mitas Nr. 3 apie pasakiškus teisėjų atlyginimus. Continue reading

Kyšius imti Lietuvoje- prestižas?

Jau minėtame NTA renginyje, vykusiame pirmadienį, buvo pristatytas dar vienas- VRM užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Apklausą vykdė “Baltijos tyrimai”. Nieko naujo lyginant su “Vimorus” tyrimais lyg ir nėra. Tie patys 10 procentų respondentų tepripažino turėję realios patirties su teismais. Tokie tyrimai jokie ne reprezentaciniai ir apie tai jau šimtą kartų kalbėta.

Continue reading

Pasitikėjimo teismais tyrimas

Per daug gražu, kad būtų tiesa, tačiau arčiausiai tiesos, nei bet kada anksčiau. Toks įspūdis po vakarykščio proceso dalyvių nuomonės apie teismus tyrimo pristatymo. Tyrimui vadovavo ir pristatė prof. G.Valickas, kurio paskaitų teisėjų mokymo centre visi klausosi išsižioję.  Continue reading

Apie tai, kaip efektyviai skųstis

Ketvirtadienį Žinių radijuje anonsuota ir įvyko laida apie tai, kaip teisingai ir efektyviai apskųsti nepatikusį teisėją. Siūlau pratęsti šį laidų ciklą laidomis, kuriomis būtų instruktuojama kaip teisingai, efektyviai, pageidautina be pagrindo ir anonimiškai apskųsti:
1. Žurnalistus jų etikos komisijai ‒ už bet ką;

Continue reading

Šokinėjimas plastikiniame maišelyje

Naujas teisingumo ministras J. Bernatonis paskelbė, jog siekiant teismų viešumo ir didesnio pasitikėjimo jais, iki Seimo kadencijos pabaigos bus parengta teismų tarėjų koncepcija ir šį institutą reglamentuojantys įstatymai. Anot jo, iki 2015 m. bus parengti visi tarėjų institutą įteisinantys įstatymai, o realiai visuomenės atstovai teismuose turėtų atsirasti iki 2016 m. pabaigos. Continue reading