Narod chočet razobratsa (liaudis nori išsiaiškinti)- grupė seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus viešai pasiteisinti dėl liaudžiai nepatinkančių sprendimų.

Dirgliosios teisėkūros pavyzdys, matyt su aliuzijom į išgarsintus teisėjo G.Viederio sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Įstatymo iniciatoriai matyt nežino, kad nei vienoje Europos valstybėje teisėjai nesiteisina dėl savo sprendimų, o apie juos informuoja kiti teismų atstovai.  Prieš teikdami tokias iniciatyvas gerbiami parlamentarai galėjo pasikonsultuoti su kuo nors, kas išmano tuos reikalus, pavyzdžiui su Lina Laurinavičiūte (lina.laurinaviciute@teismai.lt) iš NTA, ar bent jau paskaityti šią puikią jos rengtą apžvalgą, kokiu būdu organizuojamas ir vykdomas teismų sprendimų viešinimas ir aiškinimas EU valstybėse ir įsitikinti, kad teisėjai asmeniškai to nedaro. Apie tai, kad tai susiję su įvairiais teisėjo statuso dalykais, nepriklausomumu, nešališkumu ir t.t. tai jau bus gal kam nors paaiškinti ir be manęs.

Aš asmeniškai kol dirbu teisėju, tol mano sprendimai nebus pritaikyti tam, kad patiktų parlamentarams ir nė prieš nieką dėl jų teisintis nesiruošiu. Jei matysiu, kad yra reikalas- paaiškinsiu, jei matysiu, kad nėra reikalo- neaiškinsiu ir pranešimą spaudai parašys teismo atstovas. Teisėjų sprendimai nėra skirti patenkinti politikų ar liaudies lūkesčius ir pageidavimus. Taip pat juo labiau nemanau, kad teisėjai aiškins motyvus neviešuose ikiteisminiuose tyrimuose.

Teisėjai kalba teisine kalba. Viena teisėja štai pabandė paaiškinti paprastais žodžiai ir štai ta pati teisintis dėl sprendimo reikalaujanti liaudis per INSTITUTUS dabar jau reikalauja tos pačios teisėjos galvos už tai, kad teisinosi. Nepritariu teisėjos leksikai, tačiau esu įsitikinęs, kad tai yra tik neįgudimo viešai komunikuoti pasekmė. Teisėja, aiškindama sprendimo motyvus, dirbo ne savo darbą.

Viskas.