Praeitą penktadienį kilo nemažas triukšmas, kai Teisėjų taryba (TT) nepatarė Prezidentei skirti į Vilniaus apygardos teismą vieno apylinkės teismo pirmininkės. TT motyvavo tuo, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (PTAK) šios pretendentės neįvertino kaip tinkamiausios užimti šias pareigas, ji mat PTAK sudarytame sąraše buvo kažkur per viduriuką ir Prezidentės valia buvo neskaidriai išgriebta iš to viduriuko dėl TT nesuprantamų priežasčių, kai sąrašo viršuje buvo apstu geriau įvertintų teisėjų.
Ta proga nepaskirtoji teisėja pareiškė, kad toks TT sprendimas prieštarauja Konstitucijai.
Įkišo savo trigrašį ir didžiausio Lietuvos portalo reporteris, teigdamas, kad „teisėjai stojo ginti saviškių“. Suprask – klanas TT asmenyje pasišiaušė ir švento prasidėjimo teisėjų į savo ratą neįleidžia. Šitokia retorika jau buvo kiek primiršta, bet nauji šio reporterio pasažai šia tema nejučia perša mintį, kad jis šioje istorijoje nėra labai nešališkas.
Nacionalinės teismų administracijos, atstovaujančios TT, atstovė tam pačiam reporteriui socialiniame tinkle expressis verbis atsikirto, tuo ką anksčiau pasakė ir pati TT, t. y., kad skaidrumo skiriant teisėjus į aukštesnes pareigas nerasta.
Krizė vystosi pagal klasikines šio žanro Lietuvoje taisykles: sąmyšis, kaltų paieška, nekaltų baudimas, ir (jei krizė išsprendžiama sėkmingai) nenusipelniusių apdovanojimas. Šioje krizėje atrodo medalių negaus niekas, bet likusioje dalyje ji vystosi pagal įprastą scenarijų. Kol kas klibinama lyg tyčia – kompetetingiausios PTAK narės, vienos Apeliacinio teismo teisėjos kėdė, tam pasitelkiant anoniminius švento prasidėjimo teisėjų laiškus. Kurie, tarp mūsų šnekant, jei kam ir gali reikšti pretenzijas dėl PTAK veiklos, tai tik pačiai Prezidentei.
Bet grįžkime prie mūsų istorijos. Tikrai PTAK sprendimai kelia daug klausimų. Sunku surasti kažkokią koreliaciją tarp siekiančio daryti karjerą teisėjo darbo rezultatų ir jo šansų užimti aukštesnes pareigas. Dažnai būna, kad po eilinės atrankos, teisėjai, kurie praeitą kartą buvo sąrašo viršuje, atsiduria jo apačioje ir atvirkščiai, kai niekas per kokį pusmetį tarp dviejų atrankų nepasikeitė. Vieninteles koreliacijas, kurias aš įžvelgiu yra tai, kada pretendentas ateina į PTAK posėdį – kuo vėlesnis numeris – tuo didesni šansai užimti aukštesnę vietą sąraše, kas kaip mes matome vis tiek nieko negarantuoja. Tokia padėtis kelia tam tikrą nuostabą ir solidžiom tarptautinėm institucijom.
Patarti ar nepatarti Prezidentei skirti ar paaukštinti jos norimą teisėją yra TT teisė, lygiai kaip ir Prezidentės teisė nepaisyti TT nuomonės. Nepaisant viso to, mano giliu įsitikinimu, TT negali reikšti kažkokių pretenzijų Prezidentei dėl to kokiais metodais ir pagal kokius kriterijus PTAK sudaro pretenduojančių daryti karjerą teisėjų eilę ir kelintą numerį iš to sąrašo ji išsirenka. Juk TT savo laiku pati neprieštaravo, kad atsirastų toks darinys, koks dabar yra PTAK. O dabar yra taip, kad PTAK de facto yra ne teisminės valdžios, o vykdomosios valdžios (Prezidentūros) institucija, kurią visa apimtimi skiria ir kurios veiklos aprašą tvirtiną, bei vertinimo kriterijus nustato Prezidentė. Ir kuri, ta PTAK, atsakinga ir atskaitinga tik jai vienai. Su TT ir teismais ji turi tik tokį ryšį, kad, į jos sudėtį pagal tą patį aprašą Prezidentė deleguoja tris teisėjus ir tai, kad kažkodėl jos posėdžiai vyksta bei ją aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.
Be to, PTAK nuomonė turi tik patariamąją reikšmę, todėl ar paisyti šio sąrašo ar ne – yra visiškai jos Ekscelencijos reikalas ir niekam ji dėl to atsiskaityti neprivalo. Jei TT netenkina PTAK paaiškinimai dėl atrankos kriterijų arba tokių paaiškinimų nebuvimas, TT gali įsteigti komisiją ar kitą institutą, kuris vykdytų paralelinę atranką jau pagal TT nustatytus ir teisėjų bendruomenei tinkančius ir patinkančius kriterijus.
Vienintelis dalykas, kuris mane glumina, su visa pagarba PTAK nariams, kodėl šios komisijos posėdžiai organizuojami ne institucijoje, kuriai ji tarnauja, t. y. Prezidentūroje ir kodėl ją aptarnauja ne Prezidentūros, bet Nacionalinės TEISMŲ administracijos aparatas. Perėmus PTAK veiklą Prezidentūros aparatui, išnyktų daug painiavos, kurią dabar sukelia tokios teismų kvazisavivaldos institucijos, kaip PTAK veikla. Jau nekalbant apie Nacionalinės teismų administracijos ryšių su visuomene merginų neapibrėžtą statusą, (kurioms aš perduodu nuoširdžią savo užuojautą), kai jos lyg ir turėtų komunikuoti ne tik teisminės, bet ir su ja besiginčijančios vykdomosios valdžios institucijų vardu.
Kelios mintys teisėjų karjeros klausimais by Audrius Cininas is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 International License.