Kaip pranešė žiniasklaida, užvakar Vilniaus apygardos teismas skandalingai paleido narkotikų kontrabanda įtariamą tadžiką. Ne man spręsti ir komentuoti- pagrįsta ši nutartis ar ne. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga įslaptinta, o kaip mes visi žinome, tamsiuose kambariuose labai mėgsta veistis juodos katės, kurių ten kartais ir nėra.
Pastebėsim tik tiek, kad paleistasis tadžikų pilietis akivaizdžiai yra ne joks ten ne narkotikų kartelio baronas, o eilinis mulas, kurių kiekviena tokia nusikalstama organizacija turi dešimtimis ir į kiekvieno prarasto mulo vietą stoja du. Tad teisėsaugos institucijų pareiškimai apie išdraskytą „narkotikų platinimo tinklą“ švelniai tariant panašūs į pagyrūniškus. Nusikalstama organizacija greičiausiai sureagavo kaip toje rusiškoje dainoje- „oтряд не заметил потери бойца“.
Ką aš matau šioje istorijoje, tai yra tai, kad nesilaikyta auksinės teisėjų taisyklės- rašydamas išteisinamąjį nuosprendį ar priimdamas sprendimą paleisti įtariamąjį žmogų iki teismo, turi pasiruoši įtaigiai paaiškinti tokio sprendimo motyvus žmonėms. Pas mus yra taip, kad jei nuteisi, tai viskas aišku, kai išteisini, tai tūlam piliečiui niekas neaišku ir itartina, nors tu jam kuolą ant galvos tašyk. Kaip sakė vienas prokuroras teisme kaltinamajam- “jeigu nekaltas, tai ko čia sėdi?”. Čia matote jums ne Anglija, kur visokie bankininkai ir asanžai (įdomu, ar nuėmė kas nors skalpą Anglijos teisėjui, paleidusiam J.Asssange?) gali sau laisvi iki teismo vaikščioti ir Ekvadoro ambasadose gyventi ir teismui nereikia kaip nors specialiai motyvuoti, kodėl jie rinkėjų džiaugsmui nepūva už grotų. Įtaigi ir aiški sprendimo motyvacija Lietuvos kvailiams burnos neužkimš aišku, bet protingi supras. Pastarųjų pas mus visgi tikiu yra dauguma.
Sunku ikiteisminio tyrimo teisėjui apsiginti, nes byloje viskas yra slapta. Posėdžiai kaip taisyklė nevieši. Realiai- ikiteisminio tyrimo teisėjas negali komentuoti savo sprendimo motyvų ir apsiginti. Keista, kodėl niekas nemato, kaip šia problemą išspręsti paprasčiausiu ir greičiausiu būdu. Tiesiog reikia pakeisti LR BPK 9 str. 2 d. nurodant, kad posėdžiai dėl suėmimo yra vieši, išskyrus tam tikras išimtis (dabar yra atvirkščiai) ir papildyti BPK 9 str. 3 d., nurodant, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri yra pagrindas įtariamąjį suimti yra vieša. Jau ir dabar ši medžiaga yra pusiau vieša, nes pagal LAT Senato 2002-06-21 nutarimo 4 p. su ja gali susipažinti ir įtariamasis ir gynėjas. Gi teismas savo sprendimo dėl suėmimo negali grįsti tais duomenimis, kurie nežinomi gynybai. Tokiu paprastu būdu iš tamsių kambarių būtų išvaikytos visos juose nesančios juodos katės.
Taigi, reikia kalbėti ne apie teismų uždarumą, o apie ikiteisminio tyrimo perdėtą slaptumą.
Dar ką pasiūlyčiau, tai pirmą suėmimo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip 10 dienų.
Tačiau būdami realistais mes suprantame, kad taip niekada nebuvo ir nebus jau vien dėl to, kad prokuratūros „lobistų“ Seime įtaka kažkodėl yra stipresnė už argumentuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Teisėjų tarybos nuomonę kartų sudėjus.
Nors taip nebus, bet kažkaip tai tikrai bus, nes taip kaip dabar yra jau būti nebegali, nes apie tai informavo aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos, pranešdamos, jog „artimiausiu metu inicijuos įstatymų pataisas, kurios sumažins galimybes korupcijai ir abejotiniems ar nepagrįstiems teisėjų sprendimams sprendžiant suėmimo klausimus.“
Taigi, būdamas realistas nesiūlau aukščiau minėtų LR BPK 9 str. pataisų, o siūlau labiau realistiškas pataisas, kurios mano giliu įsitikinimu nedaug skirsis nuo tų, kurios bus pateiktos Seimui ar kitoms institucijoms. Taigi štai mano siūlomos pataisos.
Teisėjų garbės teismo nuostatų 16 p. (Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai) papildyti 16.4 punktu ir išdėstyt jį taip:
„16. Drausminės atsakomybės pagrindai:
/…/
16.4 Teisėjas yra A.Cininas, G.Viederis arba A.Kisielius arba bet koks kitas teisėjas paleidęs suimtą įtariamąjį iki teismo arba išteisinęs kaltinamąjį;“
1. BPK 122 str. 1 d. (Suėmimo pagrindai ir sąlygos) papildyti 4 p.,
„suėmimo pagrindas yra tai, kad įtariamasis yra tadžikas arba gruzinas.“
2. BPK 123 str. (Suėmimo skyrimo tvarka) papildyti 8 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„Prokuroro pareiškimą dėl suėmimo nagrinėja trijų ikiteisminio tyrimo teisėjų arba apygardos teismo teisėjų kolegija. Posėdžio metu daromas vaizdo įrašas, kuris tampa ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi“.
Ir visi bus laimingi…
Manau, kad teisėjas Audrius Cininas davė teisingą pasiūlymą. O tas teisėjas, paleidęs narkotikų prekeivį, kad ir “eilinį mulą”, mažų mažiausia turėtų būti svarstomas Teisėjų taryboje. Už tokį kiekį narkotikų, kitose šalyse yra vykdomos mirties bausmės (Tadžikistane – taip pat). Taip išeina, kad prokurorai, prašę nusikaltėliui suėmimo bausmės lieka “kvailio vietoje”? Kiek žalos gali atnešti 10 kg narkotikų?