BPK pakeitimai, į kuriuos galima nekreipti dėmesio?

Esu kiek suglumęs, nes visą laiką galvojau, kad teismo prioritetas yra siekti kiek įmanoma greitesnio bylos išnagrinėjimo, o ne skaičiuoti pertraukas tarp posėdžių. Tačiau Seimui pateiktas LR BPK 243 str. pakeitimo projektas, kurio tikslas, kaip nurodoma  aiškinamajame rašte įtvirtinant teismo pareigą siekti bylos išnagrinėjimo skelbiant kiek galima mažiau pertraukų ir neatidėliojant atlikti būtinų proceso veiksmų, taip pat apibrėžiant teisiamojo posėdžio pertraukos skelbimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindus ir leistiną jų trukmę;

Ką realiai reiškią siūlomi BPK pakeitimai?

243 straipsnis. Nagrinėjimo teisme pertraukos

1. Teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui arba dėl kitų svarbių priežasčių daromas pertraukas.

OK, senos redakcijos straipsnio dalis lieka galioti, nėra ką čia daug kalbėti, tik tiek, kad paminėtas poilsiui reikalingas laikas turbūt apima teisėjams, kaip ir visiems LR piliečiams pagal įstatymą priklausantį atostogų laiką.

2. Teisiamojo posėdžio pertrauka negali trukti ilgiau nei vieną mėnesį. Tais atvejais, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamąjį posėdį kviečiamas asmuo dėl šio Kodekso 37 straipsnyje numatytų priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į teisiamąjį posėdį, pertrauka gali būti tęsiama teismo nutartimi, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą. Nutartis gali būti priimta ir nerengiant teismo posėdžio. Tokiais atvejais bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal iš anksto nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką arba kitu nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip po mėnesio nuo tokios teismo nutarties priėmimo dienos. Šiuo atveju nagrinėjimo teisme dalyviai į teisiamąjį posėdį kviečiami šio Kodekso nustatyta tvarka.

Žvelgiu į savo kalendorių- Jau paskirti posėdžiai apie 30 baudžiamųjų bylų, paskutinis- kovo 27 d. daugiau nei mėnuo. Be to paskirta apie 20 posėdžių įvairiose iš administracinės teisenos kilusiose bylose ir bylose dėl įvairių klausimų, kylančių vykdant nuosprendį. Dar 3 baudžiamosios bylos dar nepaskirtos- laukia “buferyje” kol atsilaisvins vieta prie konvejerio.

Kas būtų, jei įstatymo redakcija galiotų šiandien? 2013-02-12?

Tarkim šiandien, vasario 12 paskelbiu pertrauką baudžiamojoje kurioje kaltinami X, Y ir Z, tam, kad atvesdinti neatvykusius liudytojus. Bylos skirti per mėnesį iki 2013-03-12 negaliu, nes pats esu užimtas ir dėl gynėjų „kaltės“. Šiuo laikotarpiu tiesiog nėra visiems 3 gynėjams priimtinos posėdžių datos, nes tai vienas, tai kitas gynėjai jau dalyvauja kituose, anksčiau paskirtuose procesuose. O kaltinamojo Y gynėjas lyg tyčia užimtas visas dvi savaites iki kovo 18 „greičiau nagrinėtinoje byloje“. Artimiausia visiems priimtina data yra 2013-03-30., bet jau per vėlu. Bylos skirti 2013-03-30 ir atvesdinimo nutarties rašyti šiandien irgi negaliu, nes pertrauka ilgesnė nei 1 mėnuo. Rašyti nutarti pratęsti pertraukos terminus beprasmiška, nes pratęstas terminas negali būti ilgesnis nei mėnuo nuo nutarties priėmimo. Kitaip tariant jei tokią nutartį priimčiau šiandien, tai vėliausia kito posėdžio datą būtų 2013-03-12, kas ir taip leidžiama pagal BK 243 str. 2 d. Ką daryti? Pašnibždomis susitarti su gynėjais ir kitais proceso dalyviais dėl fiktyvaus posėdžio datos kažkur iki 2013-03-12 iš karto žinant, kad jis neįvyks ir „tikro“ posėdžio datos artimiausiu visiems priimtinu laiku, t.y. 2013-03-30. Tada 2013-03-12 suvaidinti nustebusį ir nutartimi pratęsti pertraukos terminus nurodant tas priežastis, kurios man žinomos jau šiandien?

Atsakymas LR BPK 243 str. 3 dalyje…

3. Tais atvejais, kai teisiamojo posėdžio pertrauka turi būti skelbiama iki to laiko, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei, taip pat kai teismas paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti šio Kodekso numatytus procesinius veiksmus arba yra iš anksto žinoma, kad priežastys, dėl kurių turi būti skelbiama pertrauka, neišnyks per šio straipsnio antroje dalyje nustatytą terminą, teisiamojo posėdžio pertrauka negali tęstis ilgiau kaip keturiolika dienų po šioje dalyje numatytų veiksmų atlikimo arba priežasčių, dėl kurių buvo paskelbta pertrauka, išnykimo.“

Čia tarp kitko pastebėsiu, kad teisėjų darbas kitose bylose lyg ir nėra svarbi ilgų pertraukų priežastis. Kai pavyzdžiui užsitęsusios (užvilkintos?) ekspertizės visiems atrodo normalu ir niekas ekspertų dėl to netrolina. Pavyzdžiui neseniai teko nutraukti admistracinę avarijos bylą dėl senaties nes paprastutė teismo medicininė ekspertizė nepaisant kelių priminimų truko ar 7 mėnesius ar dar ilgiau.

Jei iš tiesų yro tokių atvejų, kai be jokios priežasties bylose skiriamos pertraukos nuo rudens iki pavasario, kuo man sunku patikėti, tai sakyčiau ne BPK reiktų keisti, o drausminę bylą kelti, tiek to..

Bet grįžkim prie BPK. Tarkim šiandien skelbiu pertrauką ilgesniam nei 1 mėnesio terminui dėl kokios nors svarbios (LR BPK 243 str. 1 d.) priežasties. Tai gali būti kaltinamojo liga, truksianti ilgiau nei 1 mėnesį, laikas skirtas mano poilsiui, t.y. atostogos, vėlgi jau minėtas kaltinamųjų X, Y ir Z, gynėjų užimtumas kitose, anksčiau paskirtose bylose. Visą tai aš žinau jau šiandien, todėl, protokoline nutartimi nutariu:

„Vadovaujantis LR BPK 243 str. 1 d., 3 d., dėl svarbios priežasties – kaltinamųjų XYZ gynėjų užimtumo kitose bylose, paskelbti pertrauką iki 2013-03-30 (arba net 14 dienų vėliau).“

VISKAS!

Niekas iš esmės nesikeičia lyginant su tuo, kas yra dabar, išskyrus tai, kad BPK taps kiek storesnis.

Dar lieka LR BPK 244 str. pakeitimas:

„1. Kai bylos negalima nagrinėti tame teisiamajame posėdyje dėl to, kad kas nors iš šauktų asmenų neatvyko, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.“

Kodėl panašiam bylos atidėjimo institutui netaikomos tokios pačios taisyklės kaip ir pertraukos institutui? Galima prognozuoti, kad  įsigaliojus pataisoms šį, bylos atidėjimo institutą visiškai pakeis teismo pertrauka, nes juk kaip reiks atidėti patį pirmą posėdį byloje susirgus vieninteliam kaltinamajam liga, kuri truks ilgiau nei mėnesį? Arba paskelbus to paties vienintelio kaltinamojo paiešką? Vis skirti fiktyvius posėdžius kas mėnesį iš anksto žinant, kad jie neįvyks?

Baigiant norėtųsi pastebėti, kad ir be šio siūlomo pakeitimo BPK apstu nuostatų, orientuotų į procesą, o ne į rezultatą, kad ir BPK 240 str. nustatyti beprasmiai, atėję iš sovietinio BPK bylos skyrimo/nagrinėjimo terminai- nesiplėsiu čia daugiau.

Juk žmogui svarbu ne tai, kiek truks pertraukos, kada bus paskirta byla, kada įvyks pirmas, kada paskutinis posėdžiai, o tai per kiek laiko suma sumarum bus išnagrinėta. Tai į rezultatą reiktų orientuotis, o ne į tarpinius veiksmus. Čia jau nekalbu apie tai, kad tik orientavimasis į rezultatą, o ne į formalių nieko iš esmės nereiškiančių tarpinių terminų laikymąsį leidžia optimaliai planuoti darbo laiką.

Antrą, konkrečios bylos nagrinėjimo metodas pertraukų trukmė priklauso nuo bendro nagrinėjamų bylų skaičiaus, bylos rūšies. Pavyzdžiui yra tyrimai, kuriais nustatyta, kad kitose šalyse „megabylos“ nagrinėtinos „vienu ypu“, o trafaretinės- rengiant posėdžius kas savaitę (ne kas mėnesį kaip siūloma). Kaip yra Lietuvoje nieks netyrė ir nežino. Taigi siūlomoje pataisoje nei teisinės nei organizacinės logikos deja neįžvelgiu.

Manau, kad reiktų pradėti, nuo ORIENTACIJOS Į TIKSLĄ, kas  turėtų būti teismo prioritetas, o nei į PROCESĄ, kas gali būti politinis, bet ne teismo prioritetas. Nustatykime priimtinus bylos nagrinėjimo teisme terminus sakykim 9 mėnesius (laikoma normaliu ir protingu terminu daugelyje šalių) ir palikime tuos teisėjus ramybėje. Jau jie patys žinos kaip organizuoti darbą, kiek ir su kokiais tarpais surengti posėdžius, kad byla būtų baigta per įstatymo numatytą laiką.

Byloms, kurios tęsiasi ilgiau nustatyto termino arba toms, kurios gresia tiek užtrukti, nustatomas prioritetas, sudaromas kelių posėdžių išankstinis grafikas.

Štai ir viskas:)

 

4 thoughts on “BPK pakeitimai, į kuriuos galima nekreipti dėmesio?

  1. Kolega

    Esminė klaida štai čia: “Šiuo laikotarpiu tiesiog nėra visiems 3 gynėjams priimtinos posėdžių datos, nes tai vienas, tai kitas gynėjai jau dalyvauja kituose, anksčiau paskirtuose procesuose. O kaltinamojo Y gynėjas lyg tyčia užimtas visas dvi savaites iki kovo 18 „greičiau nagrinėtinoje byloje“. Artimiausia visiems priimtina data yra 2013-03-30., bet jau per vėlu.” BPK 37 straipsnyje seniai nebeliko 1961 m. BPK egzistavusios nuostatos apie pateisinamą nedalyvavimo procese priežastį, kai advokatas turi kitą bylą, bet ja ir toliau vadovaujamasi. Yra ir BPK 50 straipsnio 4 dalis, tik vieni ją taiko griežtai ir tokiais atvejais pas advokatą staiga atsiranda laisvų vietų, kiti atlaidžiau. Galima suprasti problemą kai yra valstybės garantuojamą pagalbą teikiantys advokatai ir kol nebus priimtos LRS jau pateiktos įstatymo pataisos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Jūsų aprašyta problema tikrai egzistuos.

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Iš tiesų, nurodytą atvejį pateikiau kaip vieną iš galimų priežasčių, dėl kurių pertrauka truks ilgiau nei mėnesį. Mano pagrindinė mintis yra ta, kad perdėm smulkmeniškas kiekvieno teisėjo žingsnio reglamentavimas per BPK neduos jokio snaudos, išskyrus tai, kad mums bus lengviau prikirpti uodegas už kokį nors formalų įstatymo raidės pažeidimą.
      Kas link tikro ar tariamo gynėjų užimtumo, aš asmeniškai laikausi gynėjų “nekaltumo prezumpcijos” ir jei jie sako, kad užsiėmę kitose bylose, tai tikiu, kad taip ir yra. Aišku yra pavienės bylos, kai gynėjas imasi vilkinimo siekdamas kažkokių procesinių tikslų, bet apie šiuos nedažnus atvejus atskira šneka.
      Pagalvokim, jei kiekvieną posėdį kaip buldozeris skirčiau nederindamas su gynybą, tai praktiškai po kiekvienos pertraukos reiktų skirti naują gynėją. Kaip tai suderinama su kaltinamojo gynybos sinteresais. Kaip su tuo šaršalu, kuris kils man taip perdėm principingai besielgiant.
      Galiu pasakyti, kad net ir su BPK 51 tvarka valstybės skirtais gynėjais tenka derinti vėlesnių posėdžių datas ir dažnai vėleėsnes nei po 1 mėnesio.
      Bet vėlgi sakau, aš čia nematau problemos.
      O galų gale koks skirtumas ar tarp posėdžių bus vienas mėnuo ar pusantro. Imkime bendrą procesų laiką, kuris mano galva vidutiniškai Lietuvoje baudžiamosiose bylose neblogas, jei neklystu- mažiau 9 mėnesių.

      Reply
  2. Edmundas

    Nors ir vėlokai bet turiu klausimą: o kaip kaltinamasis gali neturėti laiko atvykti į teismą? Nejaugi “aš dabar šašlykus kepu kitame mietse, negalėsiu sudalyvauti kad ir kaip norėčiau…” ir viskas – byla nukelta? Man išvis neaišku kaip tokie dalykai gali vykti ir kodėl yra leidžiami tokie veiksmai?
    Kitas klausimas, tai ar nėra kokių baudų už tai kad pramigai ir neatvykai i teismą? Suprantu kad kai kuriems teisiamiesiems keli tūkst. litų bauda yra niekas prieš žūklę su draugaus, bet kai tokią baudą gausi 10ą kartą, gal visgi atvyksi į teismą..?
     
    Atsiprašau jei aš ne į temą ar kažko nesuprantu teismuose, bet paskaičius tokį BPK paaiškinimą su pavyzdžiais užkaista kraujas!

    Reply
  3. Pingback: Idealus procesas pagal Audrių Cininą

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.