Gavau laišką iš kolegos Tomo Chochrin, kaip verta dėmesio alternatyvi nuomonė, turi būti paskelbta.
Manau, kad Jūs perlenkėte lazdą su teiginiu, kad visi tapo žurnalistais.
Pats tekste kalbate, Komisija turėtų spręsti dėl profesionalių žurnalistų. Minėtas Komisijos sprendimas nepadarė visų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų žurnalistais, nes pirmiesiems neturėtų būti taikomas profesionalumo kriterijus.
Problema yra klaidingame komisijos VIĮ traktavime .t.y. “43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika
1. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.”
Ši norma lyg ir kalba apie “profesinės etikos normas” t.y. turėtų būti taikoma profesionaliems rengėjams, skleidėjams, žurnalistams.
Nors juridinės technikos labui komisija galėjo pridėti žodį PROFESIONALŪS prie “visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėjai”. Tačiau iš konteksto akivaizdu, kad ji turi omenyje profesionalus. Manau, šio atveju komisijai kritika per griežta, nes ji nėra teismas (nors pagal funkcijas žaidžia teismą), nėra net teisiniu profesiniu pagrindu sudaryta institucija.
Taip pat Komisijos sprendimai neturi jokios precendento galios, jeigu panagrinėtume daugiau jų – pamatytume, kad neretai jie yra prieštaringi, dėl šios priežasties administraciniai teismai dažnai naikina jos sprendimus.
Manau, gavus skundą dėl viešo Petro Petraičio FB posto, Komisija atsisakys nagrinėti skundą vadovaudamasi cituotu VIĮ straipsniu, nes jis taikomas PROFESIONALIAM rengėjui, skleidėjui, žurnalistui.
Tiesiog dabar pasitaikė situacija, kai asmuo, kurį turbūt galime vadinti žurnalistu postina su žurnalisto etika prasilenkiančią informaciją FB. Mano nuomone, ne pati priemonė per kur skleidžiama informacija turėtų būti kvalifikuojantis kriterijus. Prie kvalifikuojančių kriterijų priskirčiau spec. subjektą (t.y. profesionalų žurnalistą), informacijos prieinamumą (pasiekiamumą), informacijos paskleidimo mąstą, ar informacija aktuali visuomenei ir t.t. Šio atveju A. Ramanauskas, turintis 30 000 sekėjų, pasiekia didesnę auditorija negu pvz.: 10 000 tiražo žurnalas “Veidas”. Šiuo atveju FB tiesiog yra priemonė, kuria pasiekiamas vartotojas. Manau profesionalus žurnalistas turi laikytis etikos ne tik kažkokiame konkrečiame leidinyje, televizijoje ar panašiai, bet ir visais kitais atvejais viešai skleisdamas informaciją. Analogiškai būtų su teisėjais, kuriems etikos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi ne tik teisme.
Dėl BK esančių šmeižto, įžeidimo normų nenoriu per daug plėstis, bet trumpai, jos niekada nebus efektyvios dėl kelių priežasčių. Baudžiamaje procese per aukštas įrodinėjimo standartas tokio tipo byloms ir antra, reikia įrodyti tiesioginę tyčią. Man vienintelis įstrigęs atvejis – Mazuronis prieš Paulauską. Be to, Europos taryba rekomendacijose yra pareiškusi poziciją, kad baudžiamosios atsakomybės turėtų būti atsisakyta, kai kriminalizuotos veikos yra susijusios su saviraiškos laisve, nes baudžiamoji atsakomybė “už žodžius” neužtikrina būtino žodžio laisvės standarto demokratinėje visuomenėje. Tarybos nuomone, užtenka civilinės atsakomybės.
Su civiline atsakomybe pas mus problema tame, kad LAT’o praktika yra gana keista ir prieštaringa, nes nuo to seno senato nutarimo dėl garbės ir orumo yra įkalta taisyklė, kad garbė ir orumas nepažeidžiama reiškiant nuomonę, nesvarbu ji etiška ar ne. Nors naujausiuose sprendimuose (Versmės leidyklos ir skundai.lt bylose) LATas jau kalba apie neetiškai reiškiama nuomonę, tačiau nėra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklės, kad reiškiant nuomone neetiškai galima pažeisti asmens garbę ir orumą. Tai gali atgrasinti nuo kreipimosi į teismą.
Tiesa, atkreipiau dėmesį, kad Jūs nelinkęs kvalifikuoti A. Ramanausko kaip žurnalisto. Manau, čia diskutuotinas klausimas.
T.Chochrin
Tomai, rašydamas šį straipsnį nevengiau tam tikros hiperbolės ir nesilaikiau preciziškai įstatyminių sąvokų, tai vien dėl įtaigumo, skaitomumo, nes publicistinis tai ne mokslinis stilius. Esmė ką norėjau pasakyti yra ta, kad ŽLEK taip ir nenustatė aiškaus kriterijaus- kuris FB autorius yra jų kompetencijoje, o kuris- ne. O kaip su blogais? Ar ŽLEK kompetencijoje yra neskaitomo arba apleisto blogo turėtojas? Pagal Jūsų teiginius ne? O kaip su Delfi komentatoriais? Juk jų komentarao pasiekiami daugeliui. Į tai manau atsakys tik teisminė praktika. Beje, Algis, manau turi gerą progą suformuoti tokią praktiką.
Dėl ŽLEK kompetencijos. Retoriškai galiu paklausti, o kas dabar bus A.Ramanauskui, kaii pripažinta, kad jis pažeidė ŽLE kodekso 4 str.? Negaus dotacijų iš valstybės savo FB profiliui?:) Manau, kad nusišvilpti Algiui ant to ŽLEK sprendimo ir ant to ŽLE kodekso visumoje ir ant kiekvieno straipsnio atskirai. Tai ar tai nėra pačios ŽLEK idėjos diskreditavimas?
Mano asmenine nuomone- ŽLEK žinioje turi likti profesionalai, o ŽLE kodeksas ir deklaravimas, kad jo principų laikomasi turi būti viešosiso informacijos rengėjop (profesionalaus) prestižo ir materialinės naudos, dotacijų forma dalykas. Visi kiti žvejai mėgėjai- prašom į teismą civiline ar privataus kaltinimo tvarka. Geros dienos:)
priminsiu, kad klausimas jau išspręstas LVAT byloje Nr. A-444-70-09 [nuoroda į bylą – http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=9dcb6588-1a9f-4118-a091-ba7d79171793%5D ten ir išaiškinta, kad viešosios informacijos rengėjo veikla turi būti profesionali (t.y. profesionaliai renka, ruošia ir teikia)
Liutaurai, kažin ar jūs ten gerai supratot tą teismo sprendimą? Ten gi aiškiai įvardinta, kad kiekvienas tinklaraštininkas gali būti laikomas ir žurnalistu; tačiau tuo pačiu ne kiekvienas tinklaraštininkas-žurnalistas gali gauti akreditaciją…Tas priklauso nuo akreditaciją teikiančios įstaigos diskrecijos.
Išvada: Lietuvoje tapti žurnalistu yra vieni niekai – bereikia susikurti ir pildyti savo blogą :D
etcetera, vat būtent, kad pagal LVAT žurnalistu (t.y. kvalifikuota viešosios informacijos rengėju) pripažįstamas tik tas asmuo, kuris turi papildomą požymį – “profesionalumą”
Nu aš kitaip supratau…Štai keletas sakinių iš sprendimo:
pabrėžtina, jog internetinis dienoraštis gali būti vertinamas kaip vienas iš publicistikos žanrų, atspindinčių autoriaus nuomonę. Taigi šia prasme kai kurie internetinių tinklaraščių autoriai gali būti prilyginti žurnalistams – komentatoriams, inter alia pateikiantiems savo požiūrį, komentarus, įžvalgas ar analitinius pamąstymus apie visuomenei reikšmingus politinio, ekonominio ar kultūrinio gyvenimo įvykius. fizinis asmuo, faktiškai valdydamas informavimo priemonę – internetinį tinklaraštį (VIĮ 2 str. 17 d.), gali būti pripažįstamas ir viešosios informacijos rengėju.
Teisėjau Cininai, ar jūs irgi taip painiai rašote savo nuosprendžius?
Gaila neturėjau laiko įsigilinti į šį LVAT sprendimą, tik užmetęs akį pamačiau, kad jis ilgas ir vienu žvilgniu neaprėpiamas. Reiks įsigilinti. Kitą savaitę būtinai parašysiu, kaip suprantu kas parašyta.
Matote, pirmos instancijos gėris yra tas, kad nereikia lįsti į gelmes:) Mūsų darbas surinkti faktūrą, o teisės taikymo aspektą galima išplėtoti ir kitoje instancijoje, kas yra daugiau jos funkcija. Todėl į ilgas teisines motyvacijas savo sprendimuose vengiu leistis. Tiesiog dedu nuorodą į aukštesnės instancijos šaltini nurodydamas esmę.
Sutinku su Liutauru. Iš LVAT nutarties, kaip aš ją suprantu seka, kad jei fizinis asmuo nori tapti “sui generis” žurnalistu, veikoso formalizuoti ir priklausyti sąjungai nebūtina tereikia (1) turėti blogą ir (2) informaciją rinkti bei pateikti profesionaliai. Tai taikoma tik interneto tinkalarščiams, netaikoma kitai medijai. Kaip su FB? Turbūt- mutatis mutandis, jei norėtum akredituotis Seime:)
Tik abejočiau, ar tai visiškai tiktų mūsų aptariamai istorijai su ŽLEK kompetencijos ribomis.
1. Kiek toje Algio Greitai FB paskyroje profesionalumo, o kiek paprarsto chuliganizmo; Blogo ar FB pasiekiamos auditorijos dydis nėra ir negali būti joks kriterijus profesionalumui;
2. Žurnalisto profesionalumas vėlgi kaip sakiau turbūt suponuoja etikos normų paisymą, ŽLEK sprendimų pripažinimą, tokiu atveju profesionalus žurnalistas ar jis blogeris ar kas, turėtų kažkaip tam įsipareigoti ar tai deklaruoti.
Beje,
ar už chuliganizmą internete yra baudžiama (jei taip, tai kuo remiantis)?
Nes panašu kad chuliganizmus verčia į kurstymus ir pan (pagal “gėjų”, “tolerantų”, “žmogaus teisių institutų bei fondų” ir pan. užsakymus).
Nu geras..