Teisėjo elgesio standartai viešojoje erdvėje dar nesusiformavę. Todėl esu dėkingas advokatui Rostislavui Polubianko už tai, kad nagrinėjant A.Ūso bylą apeliacinės instancijos teisme iškėlė klausimą, ar nesikerta su teismo nešališkumu teisėjo veikla, kuomet jis apie procesą informuoja visuomenę socialiniuose tinkluose ir savo tinklaraštyje.
Man džiugu skaityti vakarykštę Vilniaus apygardos nutartį, kuria patvirtintas mūsų kolegijos išteisinamasis nuosprendis A.Ūso byloje ir be kitą ko konstatuota, kad bylos procesas vyko teisingai:
“Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei vienas proceso dalyvis nereiškė nušalinimo teismui, taip pat matyti, kad procesas vyko nuosekliai laikantis baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylų procesą pirmos instancijos teisme: buvo sprendžiami visi proceso dalyvių prašymai, dėl to buvo priimamos motyvuotos nutartys. Pažymėtina, kad ne visų proceso dalyvių prašymai buvo tenkinti. Taipogi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojams, ekspertams, specialistams ir kt. proceso dalyviams, jiems buvo suteikta galimybė pasisakyti, susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, reikšti dėl jo pastabas ir t.t., t.y. visiems proceso dalyviams buvo suteikta galimybė pilnai realizuoti baudžiamojo proceso jiems suteiktas teises. Bylos nagrinėjimo procesas vyko teisingai. “
Kitas žingsnis teisėjo elgesio standartų viešoje erdvėje nustatymo kelyje – būsimas Apygardos teismo verdiktas dėl pono Z.Vaišvilos skundo mano išnagrinėtoje administracinėje byloje. Savo skunde ponas Z.Vaišvilą prašo panaikinti sprendimą tuo pačiu pagrindu, t.y. dėl to, kad išnagrinėjęs bylą, apie tai informavau visuomenę savo tinklaraštyje.
Visos Lietuvos teisėsaugos bėdos yra jos nepaprastame, unikaliame užsislaptinime. Amerikoje daugumoje teismo procesų filmuojama, kai kurie ypatingai rezonansiniai procesai transliuojami gyvai per nacionalinius kanalus, kaip TruTV. Jų eigą komentuoja įžymūs teisininkai – advokatai, prokurorai, teisėjai. Net ir dar neįvykusios bylos, tiksliau įtariamų nusikaltimų tyrimas nušviečiamas tokiose laidos kaip First 48. Jų pabaigoje pažymima, kad suimtieji laikomi nekaltais kol teismas neįrodys jų kaltės ir kad jie dabar laukia teismo.
Toks atvirumas užtikrina visuomenės pasitikėjimą teisėsauga. O Lietuvoje įspūdis priešingas – kad teisėsauga viską slepia nuo visuomenės. O jei slepia, reiškia kažko bijo, kažkokius juodus darbus dirba, kažkam tarnauja.
Yra kiek kitaip – pasitikėjimą teisėsauga gadina tam tikra dalis neteisingų sprendimų, kurie jau yra priimti nuo 1990 – ųjų ir tol tie sprendimai gadins įvaizdį, kol nebus peržiūrėti.
Dabartiniai procesai to nenumato, bet tai galėtų atlikti, pvz., Prisiekusiųjų teismai kaip apeliacinės instancijos prieš AT, kuomet tokius teismus galėtų sudaryti, pvz., du nebedirbantys teisininkai ir du nebedirbantys, kad nebūtų darbinių ryšių, pvz., nagrinėjamos srities atstovai. Toks teismas spręstų tik tiek:
1. ar konkrečioje byloje [pateiktoje apygardos Prisiekusiųjų teismui priežiūros tvarka (kuri galėtų būti vėl gi atliekama, pvz., to paties prisiekusiojo teismo laisvų nuo posėdžių narių taip, kad viskas matytųsi, pvz., internete) pagal tam tikros šalies skundą] buvo nustatytos visos objektyvios aplinkybės;
2. ar buvo priimtas objektyvus sprendimas?
Po to jei, pvz., nebuvo byloje konkrečiai viskas išsiaiškinta ar nebuvo priimtas objektyvuas sprendimas, tai byla būtų grąžinama į pirmos instancijos teismą.
O kaltam teisėjui, aišku, turėtų ateiti ar nuobauda, ar pasvarstymas, ar kvalifikacijos kėlimo kursai, pvz.
Kada bylos būtų perkratytos (ypač, manau, daug tokių atsirastų iš administracinių teismų, kuriuos ne be reikalo liaudis vadina administracijų teismais :) ), tai beliktų tik teismams savo sprendimų preciziškumą prisižiūrėti (nekalbu apie tuos, kurie tiesiog pažeidinėja įstatymus – tokių, manau, yra labai mažai – daugiau yrra tokių, kurie automatiškai priploja pagal pateiktą, pvz., prokuratūros medžiagą, nors teisme procesas turėtų praeitų atskiras).
Gerai, kad informuoja visuomene. Daro tai profesionaliai, taktiskai, apgalvotai. Daug geriau isgirst tiesa is pirmu lupu. Negu antrine, su iskraipymais, nelabai prasmingomis interpretacijomis.
Teisėjau, kodėl A.Ūso byloje nenustatėte, ar jis buvo tik su triusikais Stankūnų bute ar ne?
Dabar vien dėl to vyksta atskiras teismo procesas. Todėl neverkite, kad esat apsikasę bylomis, nes patys nesugebat koncentruoti proceso.
Tai kad A.Ūsas ir nebuvo kaltinamas kokiais nors nusikaltimais, padarytais mergaitės motinos tėvų namuose. Viskas anot kaltinimo, vyko kitoje vietoje. Todėl teismas šios aplinkybės ir nesiaiškino, nes tai už kaltinimo ribų.
Tai šiuo atveju, kame problema? Vaikščiojo, nevaikščiojo? Kas kam rūpi? Ar teismas jau veikt neturi ką? Mano vyras irgi vaikščioja, nors liepiu apsirengt – jis neklauso :(
Vaikščiojimas su trumpikėmis uždaroje privačioj erdvėj – nėra savaime nusižengimas ar nusikaltimas. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tai nulinio krūvio teiginys. Todėl ir V.Kedžio replika apie tai yra nei gera, nei bloga. Ji negal sukelti jokio pasipiktinimo, tuo labiau bylinėjimosi. Kitas reikalas, jeigu tai siejama su pedofilija, – tuomet tą nuoginėjimą ir reikėjo išnagrinėti Ūso byloje. O dabar, prisirišant prie pedofilijos bylos verdikto, keliamos atskiros bylos pagret – Bloznelytei, Kedžiui, Gajauskaitei…., kurie liudijo….blogai liudijo. Kas tai yra? Kodėl teisė tokia chameleoniška? Kaip tai paaiškintumėt?
Tas bylas ne aš keliu. Čia prokuroras kelia, todėl jo ir klausti reikėtų. Teismas pasakė, kad persekiojimas už galimai melagingą liudijimą ne jo kompetencija.
Tuoj paklausiu, kur prokuroro blog’as?