Ant paukščio narvo raštelis:

„Jei patrauksite papūgą už kairės kojos- papūga pasisveikins angliškai, jei už dešinės- prancūziškai“.

– O jei už abiejų iškart?

Papūga lietuviškai:

– tada tu mane perplėši per pusę!

<< į pradžią

2 mitas. Kuo trumpesnės posėdžių pertraukos, tuo sparčiau nagrinėjamos bylos.

Kita politikų mėgiama terminų grupė- tai įvairūs tarpiniai proceso terminai, diktuojantys ką ir per kiek laiko teisėjas turi padaryti. Šios grupės tiesiog idealus pavyzdys- LR BPK 242-1 str. ir 243 str. pakeitimų projektas, siūlantis nustatyti, kad pertraukos baudžiamojoje byloje negali būti ilgesnės nei 1 mėnuo. Už šiuos pakeitimus, kartu su kitų BPK pakeitimų paketu, šį rudenį balsuos Seimas. Kartą jau rašiau, kad iš esmės į juos galima nekreipti dėmesio ir vertinti daugiau kaip viešųjų ryšių priemonę. Tačiau pažiūrėkime, kokia gaunasi matematika derinant siūlomus pakeitimus, su jau anksčiau padarytais (ir politikų jau pamirštais) pakeitimais, susijusiais su pirmo, mūsų jau paneigto mito (anksčiau pradėsi- anksčiau baigsi) eksploatavimu.

LR BPK 242-1 str. pradedamas tokia miela 1 dalyje išdėstyta preambule, kurios, nors ir būdamas lakoniško dėstymo šalininku, negaliu nepacituoti:

 „Teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų.“

Taigi ir taip aišku, kad teisėjas darbe ne nosį krapšto, o bylas nagrinėja. Teisėjo pareiga išnagrinėti bylas per kaip įmanoma trumpesnį laiką tokia pat akivaizdi, kaip ir pavyzdžiui Seimo nario pareiga nebalsuoti už durnus įstatymus, tačiau kažkodėl niekam nešauna į galvą tokia nuostata papildyti nežinau ką- gal LR Seimo statutą. Na bet tiek to, jei kažkam atrodo, kad BPK reikia papuošti tokiais romantiškais kaspinėliais- tegu jie būna, kalba ne apie tai.

Būsimas BPK 243 str. nustatys, kad teismo posėdžių pertraukos negali trukti ilgiau nei mėnesį. Toliau ten dar rašoma, kas bus, jei tų terminų teisėjas nesilaiko, visokios išimtys, bet nagrinėjamu atveju tas mums neaktualu. Grįžkime prie pirmoje dalyje nagrinėto dviejų teisėjų pavyzdžio ir pažiūrėkime, kokios pertraukos Ortodokso ir Novatoriaus nagrinėjamose bylose.

Matome, kad čia akivaizdus lyderis- Novatorius su 8 darbo dienų pertraukom jam naujų pakeitimų nėra ko bijoti. Gi Ortodoksui reiks gerokai pasitempti, nes pertraukos jo bylose – 38 darbo dienos, kas beveik dvigubai viršija pageidaujamą 1 mėnesio (t.y. apie 21 darbo dienos terminą). Pertraukos trukmė koreliuoja su nagrinėjamų bylų (WIP– work in process) skaičium. Kuo daugiau WIP bylų, tuo pertraukos ilgesnės:

Todėl Ortodoksui teks sumažinti WIP bylų skaičių maždaug iki 50 tam, kad pertraukų trukmė neviršytų 21 darbo dienos. Tuo pačiu vidutinė Ortodokso nagrinėjamų bylų trukmė iš tiesų sutrumpės apie 20 % nuo 63 iki 51 darbo dienų, t.y. įvyks tai, ko ir siekiama pakeitimais.

 Visą tai būtų labai gražu, jei nebūtų pamiršta, kad egzistuoja dar ir bylų skyrimo terminai (1 mitas). Kurių trukmė yra ATVIRŠČIAI PROPORCINGA pertraukos trukmei.

Pertraukos trukmė =1/(kažkokia funkcija)*Pirmo posėdžio terminas.

Mat apribojus WIP bylų skaičių, Ortodoksas negalės negrinėti viso 100 bylų iš karto, o tik paketais po 50 bylų. Tai reiškia, kad antrąjį penkiasdešimtuką jis galės paskirti tik pabaigęs nagrinėti pirmąjį bloką ir 50 % bylų pažeis LR BPK 240 str. nustatytus pirmojo posėdžio terminus ‒  apie 36 darbo dienas (50 kalendorinių dienų), teigi nebebus jau taip giriamas per eilinį vertinimą, kaip buvo giriamas anksčiau. Mūsų Ortodoksas pakliuvo tiesiog į šizofrenišką situaciją: jei laikysis pirmo posėdžio byloje terminų (1 mitas)- negalės laikytis nustatyto 1 mėnesio (2 mitas) pertraukos termino. Jei laikysis pertraukos termino – turės pažeisti bylų skyrimo terminus. Yra dėl ko susirūpinti..

O jūs dar klausėte, prie ko čia ta papūga..